Interviu: "Aukštakulniais per istoriją", "Moteris", 2010 05 30

Kristina Sabaliauskaitė surado puikią nišą mūsų literatūroje. Intelektualus ir rafinuotas rašytojas, galintis kalbėti ne banalybes, o pasakyti kažką gilesnio apie moderniojo žmogaus ambivalenciją ir įtampas, jo traumas, moralines ir politines dilemas, yra vis dar retas personažas lietuvių literatūroje. [...] Protingi praeities žmonių veidai, o ne deformuotos fizionomijos, lygiai kaip ir modernūs, mūsų jautrumui atliepiantys charakteriai – visa tai byloja apie sava paverstos ir suaktualintos, o ne suvenyrinės istorijos atvėrimą romane. [...] Romanas taip gerai parašytas, kad jo autorei nereikėjo griebtis kokios sensacingos ir kontraversiškos tematikos ar aštraus detektyvinio siužeto, ko paprastai nevengia istorinius populiarius romanus mūsų dienomis rašantys autoriai. Kaip reta kinematografiškas romanas, kuris prašyte prašosi vaizdo. Prof. Leonidas Donskis, "Suvenyrinės atminties ir istorijos alternatyva: Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum", Bernardinai.lt
 

"K.Sabaliauskaitė ir (jos) populiarumas", Eugenija Valienė, kamane.lt

"...Visagalis romano pasakotojas, neleisdamas niekam ištrūkti iš savo kontrolės, smaginasi įdomiu būdu: istorinis dekoras romane sukuriamas tam, kad taptų priemone iš šiuolaikinių pozicijų ironizuoti istorinę sąmonę, kuri to dekoro yra ženklinama, į kurią viena ar kita detalė nurodo. Grįžtu prie religinės sąmonės, kaip akivaizdžiausio dėmens. Nesunku pastebėti, kad visi romane minimi tos religinės-egzistencinės sąmonės elementai – memento mori savivoka, nusižeminimo, savęs paniekinimo gestai, derantys su nežabota puikybe, kraštutinė žmogaus nuodėmingumo ir išganymo troškimo įtampa – romane inkrustuojami į ironiškas, vertybiškai nužeminančias struktūras..." Brigita Speičytė, "Literatūra ir menas", 2009 11 27

Interviu: "Dvi valandos su Kristina Sabaliauskaite", Inga Norke, Pravda, 2009 rugsėjis

"...Taip, labai pagavus, įtraukiantis, maitinantis šimtais šaltinių, kaip ir puošnioji baroko architektūra. Taip, labai gero tono ir stiliaus romanas. Aitrokas. Sodrus. Tirštas. Daug kvapų – pilna puokštė. Ilgai ąžuolinėse statinėse brandintas konjakas. [...] Šis judesys, šis romanas – vienas puikiausių žingsnių ne tik literatūroje, bet ir sąmonę perkeičiančioje dimensijoje." Erika Drungytė, "Nemunas", 2009 09 07

"...Jei tik nutuoktų, Danas Brownas su Johnu Irwingu pavydėtų juodai. O Adomas Mickevičius plotų katučių. Metų, ne - dešimtmečio knyga!" Emilija Visockaitė, Pravda.lt

"...Romane svarbiausios žmonių patirties istorijos apmąstomos karteziškojo dualizmo aspektu. Personažai renkasi tarp kūno ir sielos, tarp žodžio ir daikto, tarp žmogaus ir gyvulio, tarp gyvenimo ir mirties. Per asmenines veikėjų pozicijas ryškėja universalūs dalykai..." Nerijus Brazauskas, "Metai", 2009 Nr. 4

"... Šioje knygoje - vienos iš geriausių lietuvių kalba parašytų erotinių scenų..." Justinas Žilinskas, Skaityta.lt, 2009 03 21

"...Sunku šį romaną palyginti su kuriuo nors iš lietuvių istorinių romanų. Jis atrodo unikalus – nepanašus nė į vieną. Kyla pagunda lyginti su M. Yourcenar „Filosofiniu akmeniu“, bet šis – kitokio pobūdžio kūrinys. [...] Laiko slinkties įspūdį kuria ir sakiniai kaip išraiškingi kalbėjimo periodai, gaivališkai įtraukiantys skaitytoją, tačiau nepametantys loginių segmentų ir retkarčiais netgi nušvintantys subtiliu humoru, kuris ne tik puikiai dera prie pasakojimo struktūros ir psichologinių veikėjų portretų, bet ir retsykiais iš pažiūros banalią situaciją paverčia tragikomiška. O mokėti kartu ir juoktis, ir verkti – tai jau labai daug..." Renata Šerelytė, "Nesibaigiantis daiktų miškas", "Šiaurės Atėnai", 2009 03 20

Interviu: "Magiškas barokas", Emilija Visockaitė, "Šiaurės Atėnai", 2009 03 13

Interviu: "Kristina Sabaliauskaitė. XVII a. istorijos "prabudimas" britiškosios ir lietuviškosios kultūros sankirtoje", Kristina Buidovaitė, Bernardinai.lt, 2009 03 10

"... Tai - įvykis mūsų literatūroje... umbertoekiškas dvelksmas, tiesioginėmis nuorodomis ar užuominomis atverti keliasluoksniai istorinės dvasios klodai..." "Tarsi barokinis gobelenas..." Astrida Petraitytė, "Literatūra ir menas", 2009 03 06

Interviu: "Rašytojos akiratyje - ir Vilniaus praeitis, ir lietuviškasis Londonas", Zita Čepaitė, "Infozona", 2009 03 06

"...Romanas savo konstrukcija primena autorės aprašytą olandišką dėžutę. „Išpaišyta olandiška dėželė su veidrodėliais viduje ir keliomis skylutėmis šonuose, pro kurias pažvelgus į vidų atsiverdavo stebuklingas, tarsi gyvas ir vis kitoks vaizdas su medžiokliais žiemos miške“. […] Autorė rašo meistriškai. Skaičiau romaną ir jaučiau, kaip paslaptingai išnyksta pasakotojas. Panašiai kaip Sabaliauskaitės mėgstamuose kai kurių olandų dailininkų kūriniuose. Žiūri ir neaišku – dailininkas paveiksle ar šalia? […] Tas, kuris žengia į „mišką“, – traukte įtraukiamas apsvaigsta..." Vidas Dusevičius, "Kultūrpolis", 2009 02 25

"...Veikėjai ir jų aplinka piešiami skoningai, su menotyrininkės akiai būdingu detalių išryškinimu, siužetas sumeistrautas tvirtai, išlaikyta intriga, skaitant sunku atsiplėšti...", Giedrė Kazlauskaitė, "Verslo žinios", 2009 02 20

TV interviu:"Kultūra", LRT, 2009 02 17, (29:35)

Radijo interviu: "Ryto allegro", Lietuvos radijas, "Klasika", 2009 02 18 (01:03)

"...Ko gero geriausias pastarųjų keleto metų istorinis romanas..." Paulius Volverstas, "Naujasis židinys-Aidai", 2009  Nr. 1-2

"...Norėčiau, kad "Silva Rerum" virstų filmu..." - režisierius Gintaras Varnas, Kultūra, Alfa.lt, 2009 02 14

"...Šį istorinį romaną giriu už tai, kad jis sugeba padaryti vieną mažą stebuklą. Aš tikiu, kad ir jums pažįstamas tas jausmas, kai vaikštinėji po muziejus ir tie praeities likučiai rodos tokie susitraukę, tokie trapūs, tokie netikri, jog niekaip negali patikėti, kad jie galėjo priklausyti tikriems, gyviems žmonėms. Tačiau kai kurie romanai ir filmai daro stebuklus – juos skaitant (ar žiūrint) visi muziejuose matyti praeities likučiai staiga susisieja į visumą, atgyja." Jurga Vaičiūnaitė, "15 min", 2009 02 10

 “Silva Rerum” patrauklus tuo, kad septyniolikto amžiaus bajorų nevaizduoja nei didvyriais, nei kvaileliais. Ir tuo labiau – šventaisiais.” Renata Baltrušaitytė, “Istorinio romano kryžkelėse”,“Veidas”, 2009 01 19

“…Gyva atminties perlų mozaika, išdėstyta visai naujame XXI amžiaus lietuviškos istorinės literatūros puslapyje. Jaudinamą persikėlimo į Lietuvos praeitį jausmą išgyvens ne tik visažinis istorikas, filologas ar menotyrininkas bet ir šiaip besidomintis Lietuvos praeitimi… Iki vieno puslapio ilgumo įsibangavę, tvirtai pagrįsti savo prasme ir turiniu lyg iškalti marmuriniai paminklai romano sakiniai sumobilizuoja ir sukausto dėmesį viskam, apie ką trokšta pasakyti autorė…Tikėtina, kad skaitytojams ilgai nesinorės skirtis su Jono Motiejaus Norvaišos šeimos nariais.” Janina Survilaitė, “Prasmingos valandos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje”, Bernardinai.lt, 2009 01 12

TV interviu: "Kultūros naujienos", LTV2, 2008 12 28, 06:50 

"…Kai skaitai knygą, atrodo lyg vaikščiotum po šv. Petro ir Povilo bažnyčią arba žiūrėtum į barokinę monstranciją, kuri yra puošta brangiais akmenimis, vaizduoja įvairiausius sudėtingus, didelius ir mažus daiktus, kuriuos įdomu apžiūrinėti. Ir pats įspūdis turi kažko pasakiško, kerinčio, o kartu ir kažko gąsdinančio, paslaptingo, veikiančio žmogaus emocijas bei stumiančio į apmąstymus apie gyvenimą, mirtį, grožį ir bjaurumą, apie kilnumą ir žemiausias aistras. Visa tai, kas yra barokas, yra šioje knygoje.

Knyga teikia juslinį, intelektinį ir pažinimo malonumą. Ji yra parašyta įvairiuose lygiuose, per kuriuos galima judėti. Tačiau autorė mane nustebino knygos pabaiga. Taip, kaip sugeba nustebinti barokas, kada tu žiūri į vaizdą ir supranti, kad jis yra dar daugiau nei tu galvoji."  - Istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, knygos “Baroko pradžia Lietuvoje” autorė,  2008 12 11, "Menotyrininkės K.Sabaliauskaitės romane - XVII amžiaus lytėjimo malonumas", "lrytas.lt"

Interviu:"Londonas išlaisvino kūrybingumą", Ramūnas Gerbutavičius, "Lietuvos rytas", 2008 12 11

Interviu: "Kristina Sabaliauskaitė: niekada nereikia gyventi stengiantis pateisinti kitų lūkesčius", Jolanta Vazbutaitė, "Moteris", 2008 11 27